Kalnų dviračių sportas ar dviratis yra palyginti jauna, greitai besivystanti sporto šaka. Kalnų dviračiai nuolat tobulinami. Ši sporto šaka buvo įtraukta į 1996 m. Vasaros olimpinių žaidynių programą.
Nepaisant jaunystės, kalnų dviratis įgijo didelį populiarumą įvairiose šalyse. Jis buvo išrastas XX amžiaus penktajame dešimtmetyje. Tai, kad kalnų dviračių sportas tapo oficialia sporto šaka, daugiausia lemia „Velo“ klubo nariai, esantys Tamalpaio kalne. Pirmiausia jie surengė nuokalnės lenktynes netoli San Fransisko miesto. Netrukus ši aktyvi sporto šaka patraukė kitų šalių sportininkų dėmesį.
Dėka savo šalininkų ir žiniasklaidos, kalnų dviratis tapo plačiai žinomas. 1990 m. Jis buvo paskelbtas profesionalia sporto šaka ir pripažintas Pasaulio dviračių sporto organizacijos ir po 6 metų tapo olimpinės programos dalimi.
Vyrų varžybos vyksta nuo 40 km iki 50 km atstumu, o moterų - 30–40 km atstumu. Sportininkų nuvažiuotas atstumas priklauso nuo apytikslio bendro laiko trasai įveikti. Vyrų čempionatas vyksta 2 valandas 15 minučių, o moterų - ne daugiau kaip 2 valandas.
Atstumas finalinėms lenktynėms nustatomas atsižvelgiant į oro sąlygas. Lenktynininkai neturėtų stumti ar vilkti dviračio iki galo, kitaip šie veiksmai gali pakeisti rezultatus.
Sportininkai startuoja tuo pačiu metu. Dviratininkai pirmiausia nueina 1, 8 km ratą, grįžta į startą ir tada važiuoja nurodytu ratų skaičiumi. Varžybas laimi pirmasis finišo tiesėjas.
Lenktynėms draudžiama naudotis kieno nors pagalba, kad būtų išvengta diskvalifikacijos. Įrangos gedimus jie priversti patys išspręsti. Be to, sportininkai neturi kištis į priešininkus ir duoti kelią greitesniems varžybų dalyviams.
Šios varžybos rengiamos pašalinimui: ratu važiavęs motociklininkas bus pašalintas iš trasos.
Lenktynėms trasa naudojama nelygiame reljefe. Ant jo kas 1 km yra likusio atstumo rodikliai ir yra informacija apie pavojingas rajono atkarpas.
Kalnų dviračiai gaminami iš ypač tvirtų medžiagų, turi galingus stabdžius, sandarias padangas. Sportininkai privalo dėvėti apsauginius šalmus, nes varžybų metu galimos įvairios pavojingos situacijos ir sužeidimai.
