Olimpinės žaidynės pradėtos rengti VIII amžiuje prieš Kristų. Senovės Graikijos teritorijoje Olimpijos regione, kuris tuo metu buvo laikomas šventa vieta. Apie jų atsiradimą yra keletas legendų, iš kurių pagrindinė yra karaliaus Ifito legenda, kuriai Apolono kunigaikštienė įpareigojo surengti atletiškas šventes olimpinių dievų garbei. Tokia sporto šventė buvo reikalinga karui, kuris tuo metu erzino Graikiją, baigti. Rūpindamiesi sportininkų ir žiūrovų saugumu, visuomenės veikėjai ilgą laiką nustatė žaidynių tvarką.
Žaidimai nebuvo konflikto vieta, todėl svarbiausia taisyklė buvo visiškas visų rūšių ginklų draudimas. Per olimpines žaidynes visoje Graikijoje buvo sudaryta paliaubos tarp kariaujančių regionų.
Antrasis pagrindinis principas buvo dalyvaujančių sportininkų vientisumas. Nepaisant to, kad dopingo skandalai senovės Graikijos piliečiams nebuvo žinomi, jau tais laikais buvo bandoma papirkti dalyvius ar teisėjus. Už tokį nesportišką elgesį pagautas sportininkas gali būti baudžiamas kūniškomis bausmėmis arba didelėmis baudomis.
Bet kuris laisvai gimęs graikas galėjo dalyvauti olimpinėse žaidynėse, o vergams ir imigrantams iš kitų šalių nebuvo leista varžytis. Yra nuomonė, kad Aleksandras Didysis, norėdamas dalyvauti varžybose, turėjo įrodyti savo graikišką kilmę.
Pirmos ir paskutinės olimpinių žaidynių dienos buvo skirtos aukoms. Kiekvienas sportininkas turėjo savo globėją dievą, kurio palankumo ir pagalbos jis bandė gauti atnešdamas dovanas.
Net tada sportininkų rengimas nepradėjo dreifuoti, o vyko griežtai kontroliuojant labiausiai gerbiamiems miesto piliečiams. Per metus prieš olimpines žaidynes sportininkai treniravosi, o vėliau išlaikė normatyvus. Galime pasakyti, kad senovės Graikijoje buvo nacionalinės komandos kvalifikacija, dėl kurios varžytis buvo leidžiama stipriausiems dalyviams. Paskutinį mėnesį prieš olimpines žaidynes treniruotės buvo vykdomos ypač intensyviai ir prižiūrint treneriams.
Žaidimų programa plėtėsi labai pamažu. Iš pradžių tai apėmė tik vieno etapo bėgimą, t. per 192, 27 m., bėgant metams, atsirado naujų sporto šakų: bėgimas į 2 etapą, šokinėjimas, imtynės ir mėtymas ietimis bei diskais, lenktyniniai vežimai.
Olimpiadą laimėjęs sportininkas kaip apdovanojimą gavo laurų vainiką ir tapo vienu gerbiamiausių savo miesto gyventojų. Triskart čempionas netgi galėjo pastatyti savo statulėlę!
Žiūrovai žaidimus lankė nemokamai, tačiau jau senovės Heloje buvo seksualinė diskriminacija. Tik vyrai galėjo tiesiogiai stebėti veiksmą, o moterims už lankymąsi žaidynėse grėsė mirties bausmė. Vienintelė išimtis buvo Demeterio kunigaikštystės, kurioms buvo leista tarnauti savo deivėms.
Egzistavęs daugiau nei 10 amžių, 394 m. Olimpines žaidynes atšaukė Romos imperatorius, kuris aktyviai sodino krikščionių religiją.
