2012 m. Vasaros Londono olimpinių žaidynių pabaigoje Kanados sportininkai parodė ne pačius geriausius rezultatus. Iškovojusi 18 medalių, iš kurių 1 aukso, 5 sidabro ir 12 bronzos, Kanada užėmė 36 vietą bendroje komandų įskaitoje. Panaši situacija atsispindi Kanados spaudoje.
Kanados laikraščio „The Global Star“ žurnalistai, straipsniuose atspindėdami prastų savo sportininkų rezultatų priežastis 2012-ųjų Londono olimpinėse žaidynėse, išvedė „Kanados sėkmės formulę“. Jos esmė yra tokia. Norint laimėti sportą, turi būti įvykdyta viena iš šių sąlygų:
- Ši sporto šaka turėtų būti populiari ir gerai išvystyta šalyje;
- norint sukurti konkurenciją, šalyje turi būti didelis gyventojų skaičius;
- ruošdamiesi olimpinėms žaidynėms nacionalinės komandos dalyviai tiesiog privalo dėti visas pastangas ir būti puikios formos.
Komentuodami Kanados spaudos straipsnius, užsienio kolegos pastebėjo ne be sarkazmo, kad šie principai jau seniai veikia Kinijos komandoje.
Nepaisant to, Kanada išlieka viena iš nuolatinių žiemos olimpinių žaidynių nugalėtojų. Prisiminkite, kad 2010 m. Vankuverio olimpinėse žaidynėse Kanados sportininkai iškovojo 26 medalius ir užėmė pirmą vietą bendroje medalių įskaitoje. Kanados sėkmę didžiąja dalimi užtikrino strateginis penkerių metų sportininkų rengimo planas - „The Podium“ („Paimk pjedestalą“).
Šį planą sukūrė 1976 m. Greitojo čiuožimo olimpinė čempionė Katie Allinger ir jos vyras Toddas. Parengtam planui įgyvendinti Kanada išleido 117 milijonų dolerių. Palyginimui: Rusija olimpinėse žaidynėse Vankuveryje užėmė 11-ą vietą komandiniame renginyje, o sportininkų rengimui prireikė 198 milijonų dolerių.
Kadangi „Allinger“ pora nenorėjo rengti Kanados programos 2014 m. Olimpinėms žaidynėms, Sočio olimpinių žaidynių organizacinis komitetas nepraleido progos pasiūlyti jiems kaip konsultantus. Kanada taip pat pasirengusi aprūpinti Rusiją geriausiomis sportinėmis priemonėmis sportininkams rengti, statant olimpines aikšteles.
