Olimpinės žaidynės, vykusios 1896 m. Atėnuose, buvo pirmosios su šiuolaikiniu olimpiniu judėjimu susijusios žaidynės. Daugeliu atžvilgių jie skyrėsi nuo mūsų laikais rengiamų sporto varžybų, nes tuo metu pagrindinės olimpiados tradicijos dar nebuvo susiformavusios.
Olimpinių žaidynių atgaivinimo klausimas buvo ne kartą svarstomas įvairiose šalyse, tačiau ši idėja buvo įgyvendinta tik prancūzo Pierre de Coubertin, kuris 1984 m. Sukūrė IOC, pastangų dėka. Iš pradžių planuota renginį organizuoti 1900 m., Tačiau organizatoriai bijojo, kad po šešerių metų laukimo susidomėjimas žaidimais išnyks, o jų rengimas bus beprasmis. Renkantis olimpinių žaidynių vietą buvo atsižvelgiama į kelis miestus, tačiau galiausiai Atėnai buvo pasirinkti siekiant pabrėžti modernaus judėjimo ryšį su senove.
Atidarymo ceremonija vyko balandžio 6 d. Ji, kaip ir mūsų laikais, apėmė trumpą valstybės vadovo kalbą, kurioje vyko žaidynės, taip pat olimpinio himno atlikimą. Tačiau yra skirtumų: visų pirma 1896 m. Vis dar nebuvo suteikta sportininkų priesaika. Olimpiadoje buvo leista dalyvauti 241 asmeniui, o tarp jų nebuvo nė vienos sportininkės. Varžybos vyko 9 sporto šakose: lengvoji atletika, šaudymas, gimnastika, graikų-romėnų imtynės, plaukimas, dviračių sportas, sunkumų kilnojimas, tenisas ir aptvarai.
Atėnų olimpinėse žaidynėse sportininkai dar nenusprendė skirstytis pagal tautybę, todėl IOC nariai turėjo išsiaiškinti, kuri iš keturiolikos dalyvaujančių šalių po daugelio metų iškovojo medalius tam tikroje sporto šakoje. Problema taip pat buvo ta, kad teniso varžybose dalyvavo mišrios komandos. Be to, kai kurie sportininkai turėjo vienos šalies pilietybę, bet iš tikrųjų gyveno kitoje. Nepaisant to, iš dalies buvo įmanoma susitarti ir išdalinti medalius, nors ginčytini klausimai vis dar išlieka.
Didžiajam graikų nemalonumui 1896 m. Olimpinėse žaidynėse pirmąsias vietas daugiausia užėmė užsieniečiai. Amerikiečiai iškovojo auksą trigubo šuolio ir disko metimo varžybose, taip pat 100 ir 400 metrų lenktynėse. Prancūzas Paul Masson laimėjo sprinto varžybas ir 2000 ir 10000 metrų dviračių lenktynėse. Tarp sunkiųjų atletų geriausi pasirodė anglai Launcestonas Elliotas ir Danas. Viggo Jensenas. Vokiečiai rinko taškus imtynių ir gimnastikos varžybose, o vengras Alfredas Hayoshas laimėjo plaukimo varžybose. Graikai iškovojo medalius už pergalę bėgime, šaudyme iš revolverio ir armijos šautuvo bei folijos aptvare. Teniso varžybas laimėjo mišri anglo-vokiečių komanda.
