Saber ir folijos tvorų varžybos yra vasaros olimpinių žaidynių dalis nuo 1896 m. 1900 m. Prie esamų disciplinų buvo pridėtos kardų varžybos. Moterys olimpinėse žaidynėse fechtavimosi sporte pradėjo dalyvauti 1924 m.
Mūšiui vykdyti tvoros reikalinga 14 metrų ilgio ir 1, 5–2 metrų pločio trasa.
Sportininkai naudoja trijų rūšių ginklus: kardą, reperį ar kardą. Varžybose prie laiptelių ar reperių injekcijų skaičius yra fiksuotas, nes šios rūšies ginklai yra pradurti. Jei mūšis vyksta su šabakais, kurie taip pat yra smulkinamasis ginklas, tada jų smūgiai taip pat skaičiuojami.
Skazhisty turi teisę leisti injekcijas į įvairias kūno dalis. Išimtis yra galvos galas. Tuo pačiu metu reperis gali liesti tik kūną. Likusios injekcijos nebus skaičiuojamos. Kitas skirtumas tarp muštynių naudojant reperius ir kardus yra atakų seka. Kalavijuočių aptvarai tarp priešininkų vyksta sinchroniškai, o tvoros veikia tam tikra tvarka. Teisė injekuoti perduodama iš vieno sportininko kitam.
Tvoros specialistams svarbu mokėti tinkamai koordinuoti savo veiksmus. Būtina vengti priešo išpuolių, daryti injekcijas ir smūgius ir kartu laikytis šiai olimpinei sporto šakai nustatytų taisyklių.
Kad injekcijos būtų tiksliai suskaičiuotos, sportininkai apsivilko baltą uniformą. Ant ginklo uždedamas medvilniniu būdu mirkomas rašalo antgalis. Patekęs į aptvaro drabužius, reperis, kardas ar kalavijas palieka žymę.
Puikūs aptvare sportininkai vadinami „maestro“. Tarp rekordininkų už gautus olimpinius medalius galima išskirti italą Edoardo Manjarotti, kuris nuo 1936 iki 1960 metų iškovojo 13 medalių, iš kurių 6 buvo aukso, 5 sidabro ir 2 bronzos. Vengrijos sportininkas Aladaras Gerevičius šiek tiek atsilieka nuo Manjarotti - jis turi 10 olimpinių medalių, iš kurių 7 yra aukso. Moterų čempionate puikiai pasirodė Italijos sportininkės: Valentina Vezzali ir Giovanna Trillini.
