1972 m. Miuncheno olimpinės žaidynės, deja, tapo žinomos ne dėl organizatorių ar sportininkų nuopelnų. Kaip tik tada įvyko teroristinis išpuolis, kuris tapo vienu blogiausių įvykių, kurie kada nors užgožė olimpines žaidynes.
XX olimpinės žaidynės, vykusios 1972 m. Rugsėjo mėn. Miunchene, tapo žinomos dėl Palestinos teroristų išpuolio prieš Izraelio delegacijos atstovus. TOK, kaip ir Vokietijos valdžia, gerai žinojo, kad olimpinėse žaidynėse įvyks teroristinis išpuolis, ir analitikai numatė net 26 galimus jo elgesio scenarijus, kad renginio organizatoriai galėtų pakoreguoti savo veiksmus ir suteikti apsaugą olimpinio kaimo gyventojams. Deja, reikiamų priemonių nesiimta.
Iš dalies teroristinio išpuolio priežastis buvo draudimas Palestinos jaunimo federacijai dalyvauti XX olimpinėse žaidynėse. Grupės „Juodasis spalis“ tikslas buvo sulaikyti Izraelio sporto delegacijos atstovus, kad vėliau pasikeistų įkaitais tuo metu kalėjusiems Palestinos teroristams. Be to, į jų planus buvo įtrauktas kelių sportininkų nužudymas, kuris sudarytų papildomą spaudimą Izraelio valdžiai ir nebūtų susijęs su poreikiu tiesiogiai bendrauti su pačiais politikais, prie kurių buvo daug sunkiau patekti.
Ankstyvą rugsėjo 5 d. Rytą į olimpinį kaimą įėjo 8 teroristai, turintys treniruočių kostiumus ir kuprines, pilni ginklų. Jie buvo pastebėti, tačiau kaimo žmonės nusprendė, kad jie yra sportininkai. Pasiekę pastatą, kuriame gyveno izraeliečiai, teroristai sprogo viduje, sušaudė du sportininkus ir pagrobė devynis žmones. Dėl žemos derybininkų kvalifikacijos ir prastos kvalifikacijos bei įkaitų gelbėjimo operacijos visi 9 sugautieji sportininkai žuvo, o trys teroristai išgyveno, o vėliau Vokietijos valdžia juos paleido. Išpuolio aukos taip pat buvo sraigtasparnio pilotas ir vienas policijos pareigūnas.
1972 m. TOK pirmą kartą nusprendė padaryti vienos dienos pertrauką rengiant žaidynes. Daug sportininkų ir svečių paliko Miuncheną, bijodami savo gyvybės. Izraeliečiams nebuvo atsisakyta išduoti ekstradicijos dėl išgyvenusių teroristų Samiro Mohammedo Abdullah, Abdelio Khairo Al Dnaoui ir Ibrahimo Masoudo Badrano teismo. Vokietijos valdžios reputacija buvo beviltiškai sugadinta, ir jiems nepavyko greitai nuplauti Miuncheno gėdos. Vėliau Vokietijoje buvo įsteigtas specialus padalinys kovai su terorizmu, kurio dėka įkaitų išlaisvinimo operacijos buvo sėkmingesnės nei 1972 m.
